Streviklė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, negražią, apleistą trobelę ar namelį.
Pavyzdžiai:
1. „Miško pakrašty stovėjo senoji streviklė, kurioje kadaise gyveno anglis.“
2. „Užmiršta streviklė be langų ir durų liūdėjo tarp beržų.“
3. „Pasakojo, kad toje streviklėje slapstėsi partizanai karo metais.“
Sinonimai: lūšna, trobelė, užeiga, lūšnelė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.