Strengė – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis smailų, aštrų daiktą (pvz., smaigalį, dyglį, spygliuką) arba įstrigusį, įklimpimą sukeliantį daiktą (pvz., rakštį, šakelę).
Taip pat vartojama perkeltine prasme apie kliūtį, sunkumą, nemalonią situaciją.
Pavyzdžiai:
1. Koja įkando į šakų strengę. (įstrigusį šakelę)
2. Pertraukė kalbą kaip strengė gerklėje. (kliūtis, nemalonumas)
3. Tvirtovė buvo apsupta strengių. (aštrių įkastų kuolų)
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.