Stovimoji – tai kalbos dalis, panaši į įvardį, bet nurodo daiktą ar veikėją netiesiogiai, dažniausiai per priešdėlį ar aplinkybę. Ji nesikeičia linksniuotėje (pvz., giminė, skaičius).
Pavyzdžiai:
1. Aš einu su tavimi – „su tavimi“ (stovimoji nurodo bendravimo objektą).
2. Jis kalba apie mane – „apie mane“ (stovimoji nurodo kalbos objektą).
3. Tai padaryta dėl jo – „dėl jo“ (nurodo priežastį).
Trumpiau: stovimoji – nepriklausomas įvardžio pavidalas, vartojamas su priešdėliais.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.