stotvė

Stotvė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškia stovykla, buveinė, gyvenamoji vieta (dažniausiai laikina). Vartotas apie žmonių, gyvulių ar net paukščių buveinę.

Pavyzdžiai:
- „Avys grįžo į savo stotvę.“
- „Medžiotojai įsikūrė stotvėje prie ežero.“
- „Gervės stotvė“ – gervių lizdavietė.

Sinonimai: stovykla, buveinė, lėkštynė (paukščių).
Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'stotve' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Stotvė – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškia stovykla, buveinė, gyvenamoji vieta (dažniausiai laikina). Vartotas apie žmonių, gyvulių ar net paukščių buveinę. Pavyzdžiai: - „Avys grįžo į savo stotvę.“ - „Medžiotojai įsikūrė stotvėje prie ežero.“ - „Gervės stotvė“ – gervių lizdavietė. Sinonimai: stovykla, buveinė, lėkštynė (paukščių). Pastaba: Šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse.