Storus – tai lietuviškas terminas, reiškiantis storą, apvalų medinį indą (dažniausiai ąsotą, ąsočią), paprastai naudojamą skysčiams (pvz., alui, midui, vynui) laikyti ar nešioti.
Pagrindiniai bruožai:
- Gaminamas iš medžio (ąžuolo, liepos), su metaliniais arba mediniais aptaisais.
- Turi rankeną ir kamštį.
- Istoriškai buvo naudojamas kasdieniame gyvenime ir tradiciniuose papročiuose.
Pavyzdžiai vartojimo:
1. Senelis iš storiaus išsipylė šaltą alų.
2. Muziejuje eksponuojamas XIX a. medinis storus.
3. Rytą merga nešėsi vandenį storiuje.
Sinonimai: ąsotas, statinėlė, bačka (nors pastarosios dažniau didesnės).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.