Storuma – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storumą, riebumą, nutukimą (dažniausiai apie gyvūnus, retai apie žmones).
Tai senesnis, knyginis terminas, vartojamas literatūroje ar specialiuose tekstuose.
Pavyzdžiai:
1. Kiaulės storuma buvo įvertinta prieš parūdijimą.
2. Arklių rinkimuose svarbi ne tik išvaizda, bet ir storuma.
3. Senovėje gyvulių storuma rodė ūkio gerovę.
Sinonimai: nutukimas, riebumas, storumas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.