Storkotis – tai neoficialus, šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, reiškiantis storą knygą (dažniausiai romaną ar ilgą veikalą). Kilęs iš žodžių junginio „stora knyga“, sutrumpintai „stora koti“ (iš angl. _book_ – knyga, šnek. _kotas_).
Pavyzdžiai:
- „Imtis skaityti tą storkotį – tikrai įžambus uždavinys.“
- „Jo naujasis romanas – tikras storkotis, virš 800 puslapių.“
- „Jei nori rimtos literatūros, pasirink storkotį.“
Naudojamas šnekamojoje, neformaliaje kalboje, dažnai su šiek tiek humoristiniu atspalviu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.