storastystė

Storastystė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, nejudrą, lėtą elgesį ar kalbą (pvz., kaip storas, apsunkėjęs žmogus). Dažniau vartojamas panašus terminas storžodžiavimas.

Pavyzdžiai:
1. Kalboje: „Jo storastystė per susirinkimą visus įvargino – kalbėjo lėtai ir varginančiai.“
2. Elgesyje: „Valkatos storastystė matėsi, kai ji sėdėjo sunerimusi, nieko neveikdama.“
3. Apibūdinime: „Storastystė – tai ne tik fizinis sunkimas, bet ir proto letumas.“

Sinonimai: sunkumas, lėtumas, netaktiškumas, storžodžiavimas.
Pastaba: Šis žodis dabar beveik nenaudojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'storastyste' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Storastystė – tai retas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis storą, nejudrą, lėtą elgesį ar kalbą (pvz., kaip storas, apsunkėjęs žmogus). Dažniau vartojamas panašus terminas storžodžiavimas. Pavyzdžiai: 1. Kalboje: „Jo storastystė per susirinkimą visus įvargino – kalbėjo lėtai ir varginančiai.“ 2. Elgesyje: „Valkatos storastystė matėsi, kai ji sėdėjo sunerimusi, nieko neveikdama.“ 3. Apibūdinime: „Storastystė – tai ne tik fizinis sunkimas, bet ir proto letumas.“ Sinonimai: sunkumas, lėtumas, netaktiškumas, storžodžiavimas. Pastaba: Šis žodis dabar beveik nenaudojamas, sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.