stoglazdė

Stoglazdė – tai lietuvių liaudies pasakojimų būtybė, panaši į slibiną, dažnai vaizduojama kaip viengalvė, daugiaakė („šimto akių“) rovia, gyvenanti vandenyse (ežeruose, pelkėse). Kartais siejama su pragaro sargu ar mitologiniu gyvūnu, kuris saugo lobius arba kelia pavojų.

Pagrindinės savybės:
- Viengalvė, bet turinti daug akių („šimtas akių“ arba simbolinis skaičius).
- Gyvena vandens telkiniuose, kartais po akmenimis.
- Saugo paslėptus lobius arba yra žmonių priešas.
- Pasakojimuose dažnai nugalima gudrumu (pvz., užmigdant).

Pavyzdys (iš liaudies sakmių):
Stoglazdė saugojo ežero dugne lobį. Vyras, norėdamas jį pasiimti, įmetė į vandenį avies kailį – stoglazdė, žiūrėdama į jį daugeliu akių, apsvaigo ir užsnūdo. Taip žmogus pavogė lobį.

Trumpai: Stoglazdė – mitinė daugiaakė būtybė, sauganti lobius arba kelianti pavojų, dažna lietuvių mitologijos sakmėse.

Įrašas
Paaiškinimas	Stoglazdė – tai lietuvių liaudies pasakojimų būtybė, panaši į slibiną, dažnai vaizduojama kaip viengalvė, daugiaakė („šimto akių“) rovia, gyvenanti vandenyse (ežeruose, pelkėse). Kartais siejama su pragaro sargu ar mitologiniu gyvūnu, kuris saugo lobius arba kelia pavojų. Pagrindinės savybės: - Viengalvė, bet turinti daug akių („šimtas akių“ arba simbolinis skaičius). - Gyvena vandens telkiniuose, kartais po akmenimis. - Saugo paslėptus lobius arba yra žmonių priešas. - Pasakojimuose dažnai nugalima gudrumu (pvz., užmigdant). Pavyzdys (iš liaudies sakmių): Stoglazdė saugojo ežero dugne lobį. Vyras, norėdamas jį pasiimti, įmetė į vandenį avies kailį – stoglazdė, žiūrėdama į jį daugeliu akių, apsvaigo ir užsnūdo. Taip žmogus pavogė lobį. Trumpai: Stoglazdė – mitinė daugiaakė būtybė, sauganti lobius arba kelianti pavojų, dažna lietuvių mitologijos sakmėse.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.