"Stėrvinyčia" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lavonų, maitų (paukščių ar žvėrių) kratymo vietą arba išgriuvusias, apleistas pastatas, kuriuose gyvena peles, šikšnosparniai ir kt. Taip pat gali bališkai reikšti vietą, kurioje kas nors žūva ar sunyksta.
Pavyzdžiai:
1. Miško gilumoje buvo senoji stervinyčia, kur plėšrūs paukščiai atnešdavo grobį.
2. Kaimo pakraštyje stovėjo stervinyčia – nugriuvęs trobesys, pilas pelių.
3. Ši taryba tapo tikra stervinyčia – čia žūsta bet kokia gera idėja.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.