stebuklavimas
Stebuklavimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stebuklų kūrimą arba stebuklingų dalykų atlikimą, dažniausiai vartojamas magijos, iliuzijų ar mitologiniame kontekste.
Pagrindinės reikšmės:
1. Tikras stebuklas – antgamtinė galia (pvz., pasakose: ragana stebuklavo gydančius užkeikimus).
2. Iliuzija – apgaulingi triukai, magas stebuklavo ištraukdamas balandį iš skrybėlės.
3. Perkeltine prasme – neįtikėtinas pasiekimas (pvz., sportininkas stebuklavo laimėdamas per paskutines sekundes).
Trumpi pavyzdžiai:
- Pasakoje: „Burtininkas stebuklavo akmenį pavertęs auksu.“
- Scenoje: „Fokusininkas stebuklavo žiūrovus su kortų triuku.“
- Kalboje: „Komanda stebuklavo išlygindama rezultatą prieš pat finalą.“
Sinonimai: burti, kerėti, magija, triukauti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.