stalgùmas. → stalgus:
1. Stalgùmas tų mūsų vaikų – nieko nebepadėsi.
2. Ta mūsų žalmargė tokia stalgi, baisus jos stalgumas, negali suturėt nuo dobilų. Kas tos karvės stalgùmas (per visas tvoras peršoka, visur įeina) ! Ale ir stalgùmas tų kiaulių! Stalgumė̃lis karvės neišpasakytas: tik nusisuk – jau rugiuos.
3. Dagilis gerbė savo pačiutę už jos stalgumą. Tavo stalgumas ir tavo širdies puikysta tave prigavo.
4.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.