.
stal̃das (stall). stáldas. trobesys gyvuliams laikyti, tvartas: Ožkų staldas. Varyk gyvuolius į staldą. Vėlai tąsyk į staldùs gydavom. Daug vargo turėsma, kol viso stal̃do mėšlą išvešma. Daržinė buvo, ir stal̃dai geri buvo. Didis bagočius! Septyni stal̃dai, viena ožka! Melžamas karves, kaip kožnas dobilo tur, per visą vasarą stalde šeria. Stalde prakarte paguldytas gul. Nebus pekaus stalduosa. Eisiv į staldą, o į staldẽlį pasižiūrėti bėro žirgelio. Tas Jonis palipo ant staldùko. Staldžiùkas palaikis yr, paršiuką laikydavau. | Malkų stal̃das. Trijų lentelių staldelis, viduryj balsis gul [i]. Ruda kiaulelė, rudesni paršeliai, o trijų lentų staldẽlis. Ožys stalde, ožio ragai lauke.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.