Stalbinkis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stebuklingą, magišką daiktą (pvz., lazdelę, žiedą, akmenį), kuris atlieka norimus veiksmus ar tenkina troškimus. Dažniausiai vartojamas pasakose, fantastikoje ar perkeltine prasme.
Pavyzdžiai:
1. Pasakoje ragana naudojo stalbinkį – sidabrinę lazdelę, kuri viską pavertė auksu.
2. Perkeltine prasme: Šis kompiuteris – tikras stalbinkis, jis išsprendžia bet kokią problemą.
3. Senovės legendose stalbinkiu dažnai būdavo magiška šviesa ar akmuo, suteikiantis galią.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.