staibuklis

Staibuklis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stačią, statų šlaitą, skardį arba status kranto ruožą.

Pavyzdžiai:
- Upė teka pro aukštą staibuklį.
- Prie staibuklio augo reti augalai.
- Jie lipo į kalno staibuklį.

Sinonimai: status šlaitas, skardis, atbraila.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'staibuklis' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Staibuklis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stačią, statų šlaitą, skardį arba status kranto ruožą. Pavyzdžiai: - Upė teka pro aukštą staibuklį. - Prie staibuklio augo reti augalai. - Jie lipo į kalno staibuklį. Sinonimai: status šlaitas, skardis, atbraila.