Stačiatikystė – tai krikščioniškoji religija, kilusi iš Bizantijos tradicijos, su centru Konstantinopolyje. Atskirta nuo Romos katalikų bažnyčios 1054 m. (Didysis schizmas). Pagrindinės savybės:
- Tikėjimas – grindžiamas Septyniais Visuotiniais Susirinkimais, garbina Šv. Trejybę, pabrėžia Dvasios perėjimą (Filioque nesutinkama).
- Praktika – liturgija vykdoma vietine kalba, naudojamas ikonų garbinimas, vyrauja dvasininkų vedybos (išskyrus vienuolius ir vyskupus).
- Organizacija – sudaryta iš autonominių stačiatikių bažnyčių, vadovaujamų patriarchų arba metropolitų.
Pavyzdžiai:
- Bažnyčios: Rusų stačiatikių, Graikų stačiatikių, Serbų stačiatikių bažnyčios.
- Šalyse: Rusija, Graikija, Rumunija, Balkanai, Rytų Europa.
- Lietuvoje: Lietuvos stačiatikių arkivyskupija (daugiausia rusakalbiai tikintieji).
Trumpai: stačiatikystė – rytų krikščionybės tradicija, priešinga katalikybės vakarinėms dogmoms ir struktūrai.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.