stačiapetis
Stačiapetis – tai asmuo, kuris yra kilęs iš bajorų ar turintis kilmingą protėvių liniją, tačiau pats neturi žemės ar turto, todėl gyvena skurdžiai, dažnai dirbdamas paprastus darbus ar išlaikomas kitų. Terminas atspindi socialinę padėtį, kai išlaikoma kilminga kilmė, bet prarastas materialus statusas.
Pavyzdžiai:
1. Istorinis kontekstas: XIX a. Lietuvoje daug stačiapečių dirbo mokytojais, smulkiais tarnautojais ar net valstiečių darbus, nors ir buvo kilę iš bajorų giminių.
2. Literatūroje: Vienas žymiausių pavyzdžių – Silvestras Teofilis Lukoševičius iš V. Krėvės novelės „Stačiapetis“, kuris, būdamas neturtingas bajoraitis, dirba raštininku pas turtingą bajorą.
3. Šiuolaikinis pritaikymas: Terminas kartais vartojamas perkeltine prasme apibūdinti asmenį, kuris puoselėja kilmingų protėvių atmintį, bet pats gyvena kukliai ar neturtingai.
Trumpai: Stačiapetis – neturtingas kilmingas asmuo, išlaikęs tik savo kilmės statusą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.