stačiakalbiškumas
Stačiakalbiškumas – tai kalbos ypatybė, kai kalbama tiesiogiai, aiškiai, be užuominų, dažnai net grubiai, nepaisant socialinių konvencijų. Tai priešingybė diplomatiškumui ar užuomininei kalbai.
Pagrindiniai bruožai:
- Tiesioginė minties išraiška.
- Dažnai trumpi, kategoriški sakiniai.
- Galimas grubumas ar nemandagumas.
- Dažnai vartojama įsakymo ar tiesioginio klausimo forma.
Pavyzdžiai:
1. Vietoje: „Gal galėtumėte šiek tiek tyliau?“
Stačiakalbiškai: „Užsičiaupk.“
2. Vietoje: „Šis darbas, deja, neatitinka mūsų lūkesčių.“
Stačiakalbiškai: „Darbas blogas.“
3. Vietoje: „Ar norėtumėte pakalbėti apie vakar įvykius?“
Stačiakalbiškai: „Kodėl taip elgeisi?“
Kontekstai: Dažnas oficialioje komunikacijoje (karas, instrukcijos), tiesioginiuose asmeniniuose santykiuose ar konfliktuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.