Stabutis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis stovintį, vertikalų atraminį strypą arba stulpą (pvz., tvoros, turėklų, vartų dalis). Dažnai vartojamas statybose ar aprašant konstrukcijas.
Pavyzdžiai:
1. Tvoros stabučiai buvo iš medžio, o tarp jų – metalinis tinklas.
2. Laiptų turėklų stabučiai buvo tvirtai įbetonuoti.
3. Jis prikalė vartų stabutį, kad neužsilenktų.
Trumpai: Stabutis – vertikalus atraminis strypas/stulpas konstrukcijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.