stabarotis
„Stabarotis“ – tai lietuvių mitologinė būtybė, medžio (dažniausiai ąžuolo) formos arba medyje įsikūnijusi dvasia, sauganti gamtą ir žmones. Kartais tapatinamas su dievu Perkūnu arba laikomas atskiru miško dievybės įsikūnijimu.
Pavyzdžiai:
1. Mitologinis vaizdinys – stabarotis vaizduojamas kaip milžiniškas, dažnai žaliu samanų ar kerpių apaugęs ąžuolas, galintis vaikščioti ar kalbėti.
2. Literatūroje – pasirodo Lietuvos rašytojų (pvz., M. Katiliškio, B. Radzevičiaus) kūriniuose kaip gamtos sergėtojo simbolis.
3. Vietovardžiai – pavadinimai kaip „Stabarčių miškas“ (Šiauliai) ar „Stabariožis“ (ežeras) siejami su šia tradicija.
4. Meninis atspindys – vaizduojamas tautiniuose ornamentuose, skulptūrose (pvz., A. Žvirdulio „Stabarotis“ Vilniuje).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.