Stabarius – tai istorinis terminas, reiškęs karališkąjį arkilį (arklininką), atsakingą už karalių ar didiko žirgų prižiūrėjimą ir paruošimą.
Pavyzdžiai:
1. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje stabariai buvo svarbūs dvaro pareigūnai, dažnai gaunantys žemės valdas už tarnybą.
2. Lenkijos karalystėje stabarių pareigos taip pat egzistavo, ypač karališkajame dvare.
3. Terminas kartais vartotas perkeltine prasme, pvz., apibūdinant žmogų, kuris „prižiūri“ ar kontroliuoja kitus (kaip arklius).
Trumpai: stabarius – karališkasis arklų prižiūrėtojas, svarbi pareigybinė figūra senosiose Lietuvos ir Lenkijos valdžios struktūrose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.