Sruoginis – tai lietuviškas terminas, reiškiantis sruogos (šakų, šiaudų) pastogę arba krūvą (dažniausiai šieno, grūdų). Vartojamas kaip archajiškas arba poetiškas žodis.
Pavyzdžiai:
1. Tikroji reikšmė:
Kaimo gale stovėjo sena sruoginis, kur saugojo šieną.
(Pastogė šiaudams ar šienui)
2. Perkeltinė reikšmė (krūva):
Prie klėties buvo sudėtas sruoginis rugių.
(Krūva, kaupinys)
3. Literatūroje:
Žodis sutinkamas lietuvių tautosakoje ar poezijoje, pvz., apibūdinant senovinį ūkį.
Trumpai:
Sruoginis = šiaudų/šieno pastogė arba krūva; retai vartojamas, dažniau literatūrinis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.