„Srubčioti“ – šnekamojoje kalboje reiškia šlubuoti, netvirtai laikytis ant kojų, svyruoti (pvz., dėl silpnumo, apsvaigimo, netvirto pagrindo).
Pavyzdžiai:
1. Po ilgos ligos jis dar srubčioja einant.
2. Vaikas srubčiojo, kai pirmą kartą bandė vaikščioti.
3. Apsvaigus nuo karščio, moteris srubčiojo link lovos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.