„Sriegutė“ – tai mažybinė lietuvių kalbos forma nuo žodžio „sriegis“, reiškiančio siūlą (dažniausiai medžiagos, siuvimo). Vartojama kalboje kaip švelnus, mielas ar mažinantis pavadinimas.
Pavyzdžiai:
1. Ištraukė mažą sriegutę iš megztinio.
2. Auksinė sriegutė puošė suknelės kraštus.
3. Peršvieso saulė plaukų sriegutę. (perkeltine prasme – plaukų sruogą).
Trumpai: tai mažas/plonas siūlas arba panašus į siūlą objektas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.