Spygliažolė – tai lietuviškas terminas, reiškiantis augalą, turintį spygliuotus lapus arba stiebus, dažniausiai spygliuočius (pvz., eglę, pušį, kadagį). Kartais vartojamas ir perkeltine prasme apibūdinti aštrius, dirgius dalykus.
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė: „Miške gausu spygliažolių – eglučių ir pušų.“
2. Perkeltinė reikšmė: „Po dantų operacijos jautėsi lyg burnoje būtų spygliažolių.“ (apie aštrų, dilgčiojantį pojūtį).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.