Spūsčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, nenutrūkstamą lietų arba beprūsį, monotonišką lietų. Dažnai vartojamas apibūdinti ilgam trunkančiam, niūriam lietui.
Pavyzdžiai:
1. Visą dieną tęsėsi spūsčiojimas – smulkus, varginantis lietus.
2. Rudens spūsčiojimas pridaro daug drėgmės ir liūdesio.
3. Vietoj stipraus lietaus buvo tik spūsčiojimas, kuris bepildė balas.
Sinonimai: dūlėjimas, smulkus lietus, lietūsėlis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.