"Sprucė" – šnekamojoje kalboje reiškia greitą, staigų judėjimą, šuolį ar pabėgimą. Dažnai vartojama su priesagomis (pvz., spruko, sprukti).
Pavyzdžiai:
1. Iš kalėjimo jis spruko per tvorą.
2. Katinas spruko po danga, pamatęs šunį.
3. Spruk iš čia, kol nevėlu!
Sinonimai: šuoliuoti, bėgti, pabėgti, dumti (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.