"Springulėti" – staiga ir greitai judėti, šoktelėti, pašokti (dažniausiai dėl netikėtumo, išgąsčio ar susijaudinimo).
Pavyzdžiai:
1. Išgąsčio: "Pamatęs pelę, jis springulėjo nuo kėdės."
2. Netikėtumo: "Girdėdamas garsą, springulėjo iš miego."
3. Judėjimo: "Vaikas springulėjo ant vienos kojos."
Sinonimai: šoktelėti, krėptelėti, pašokti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.