sprigčius

Sprigčius – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šaknį, pamatą, pagrindą (dažniausiai vartojamas perkeltine prasme).

Pavyzdžiai:
1. Tikėjimas yra dorovės sprigčius. – Tikėjimas yra dorovės pagrindas.
2. Teisingumas – visos visuomenės sprigčius. – Teisingumas yra visos visuomenės pamatas.
3. Šeima – tvarios valstybės sprigčius. – Šeima yra tvarios valstybės šaknis/pamatas.

Trumpai:
Terminas dažniausiai vartojamas abstrakčiai, pabrėžiant esminį, pagrindinį dalyką, ant kurio remiasi kita sąvoka ar sistema.

Įrašas
Paaiškinimas	Sprigčius – tai lietuviškas žodis, reiškiantis šaknį, pamatą, pagrindą (dažniausiai vartojamas perkeltine prasme). Pavyzdžiai: 1. Tikėjimas yra dorovės sprigčius. – Tikėjimas yra dorovės pagrindas. 2. Teisingumas – visos visuomenės sprigčius. – Teisingumas yra visos visuomenės pamatas. 3. Šeima – tvarios valstybės sprigčius. – Šeima yra tvarios valstybės šaknis/pamatas. Trumpai: Terminas dažniausiai vartojamas abstrakčiai, pabrėžiant esminį, pagrindinį dalyką, ant kurio remiasi kita sąvoka ar sistema.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.