sprangčiojimas

Sprangčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bėgimą, pabėgimą, ištrūkimą (dažniausiai iš nelaisvės, arešto ar panašios situacijos).
Vartojamas neformaliame kontekste, ypač kalbant apie pabėgusius kalinius, areštuotinius ar net vaikus, pabėgusius iš mokyklos/namų.

Pavyzdžiai:
1. Kalėjime girdėjau, kad trys areštuotiniai sprungčiojo per tvorą.
2. Mokykloje berniukai sprungčiojo iš pamokos ir nušoko į kiemą.
3. Jei policija sugauna, bandys sprungčioti – jau turėjo tokių bandymų.

Sinonimai: pabėgimas, dingimas, ištrūkimas, „šmėkla“.

Įrašas
Paaiškinimas	Sprangčiojimas – tai lietuvių kalbos žargoninis žodis, reiškiantis bėgimą, pabėgimą, ištrūkimą (dažniausiai iš nelaisvės, arešto ar panašios situacijos). Vartojamas neformaliame kontekste, ypač kalbant apie pabėgusius kalinius, areštuotinius ar net vaikus, pabėgusius iš mokyklos/namų. Pavyzdžiai: 1. Kalėjime girdėjau, kad trys areštuotiniai sprungčiojo per tvorą. 2. Mokykloje berniukai sprungčiojo iš pamokos ir nušoko į kiemą. 3. Jei policija sugauna, bandys sprungčioti – jau turėjo tokių bandymų. Sinonimai: pabėgimas, dingimas, ištrūkimas, „šmėkla“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.