„Sprandoti“ reiškia griebti arba sučiupti už sprando (kaklo užpakalinės dalies), dažniausiai per smurą arba konfliktą.
Pavyzdžiai:
1. Tėvas už sprando sučiumpė berniuką, kai šis ėmė bėgioti per gatvę.
2. Priešas jį sprandavo ir ištraukė iš tranšėjos.
3. Nesprandok manęs! – sušuko vaikas, kai brolis bandė jį sulaikyti.
Pastaba:
Vartojama tiek tiesiogine (fizinis veiksmas), tiek perkeltine prasme („sulaikyti, sustabdyti“). Dažniau sutinkama šnekamojoje kalboje ar literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.