Spraginimas – tai staigus, trumpas garsas, atsirandantis dėl netikėtos medžiagos deformacijos ar plyšimo (pvz., sprogimo, trūkimo, traukimo). Dažniausiai vartojamas apibūdinti sausam, aštriam garsui.
Pagrindinės reikšmės:
1. Trumpas, aštrus garsas – kaip medžiui nulūžus, audros metu.
2. Sprogimo/trūkimo garsas – pvz., sprogstant padangai, traukiant audeklą.
3. Perkūno trenksmas – poetiškai apie griaustinį.
Pavyzdžiai:
- Medžio šaka nulūžo su sausu spraginimu.
- Išgirdo spraginimą – buvo sprogusi padanga.
- Per audrą visą naktį tryško perkūno spraginimai.
Sinonimai: trakštelėjimas, pokštelėjimas, lūžimo garsas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.