Spraginėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis lėtą, sunkų judėjimą (pvz., vaikščiojimą, kelionę), dažnai su nusivylimo, atsibodimo ar nevilties atspalviu.
Pavyzdžiai:
1. Fiziniam judėjimui:
„Senelis spraginėjo namo link, vilkėdamas sunkią kuprinę.“
2. Perkeltine prasme (darbui, procesui):
„Projektas spraginėjo be jokio pažangos.“
3. Emocinei būsenai:
„Po nesėkmių jis spraginėjo per dienas be entuziazmo.“
Sinonimai: slinkti, vilktis, drėbti, niūrėti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.