Spragelkotis – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis beprotį, išprotėjusį, pakvaišusį žmogų (panašus į „beprotis“, „kvailys“, „einu“).
Pavyzdžiai:
1. Neklausyk jo, jis – tikras spragelkotis!
2. Kaip sugalvojai taip daryti? Ar tu spragelkotis?
Trumpai: Tai niekuo įteisintas, bet gyvai vartojamas žodis, kuriuo pašiepiamai apibūdinamas elgesys ar mintys, atitolę nuo normos.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.