spoksojimas

Spoksojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, įtikinamą kalbėjimą, pamokslą ar moralizuojantį išsipylimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., nuobodus, pernelyg didaktiškas).

Pavyzdžiai:
1. Šeimoje: "Senelis vėl pradėjo spoksojimą apie jaunimo išlaidas."
2. Darbe: "Vadovas įteikė spoksojimą dėl pavėluotų ataskaitų."
3. Bendravime: "Nustok man skaityti spoksojimą – aš suprantu klaidą."

Sinonimai: pamokslas, moralė, paskaita (nekalbinė prasmė).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'spoksojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Spoksojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, įtikinamą kalbėjimą, pamokslą ar moralizuojantį išsipylimą, dažnai su neigiamu atspalviu (pvz., nuobodus, pernelyg didaktiškas). Pavyzdžiai: 1. Šeimoje: "Senelis vėl pradėjo spoksojimą apie jaunimo išlaidas." 2. Darbe: "Vadovas įteikė spoksojimą dėl pavėluotų ataskaitų." 3. Bendravime: "Nustok man skaityti spoksojimą – aš suprantu klaidą." Sinonimai: pamokslas, moralė, paskaita (nekalbinė prasmė).