Spardus – tai lietuviškas žargoninis žodis, reiškiantis smūgį, trenksmą, smūgiavimą (dažniausiai kojomis), kilęs iš veiksmažodžio „spardyti“.
Vartojamas neformaliame kontekste, dažnai kalbant apie muštynes, prievartą ar fizinį konfliktą.
Pavyzdžiai:
1. „Gavau spardų už tuos žodžius.“ – Gavau smūgių (buvau sumuštas).
2. „Jie išdavė jam gerą spardą.“ – Jie smarkiai jį sumušė.
3. „Baigėsi spardu.“ – Konfliktas baigėsi muštynėmis.
Sinonimai: daužymas, mušimas, spardymas, perkirimas (žargonas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.