Smičėlius – tai lietuviškas žodis, reiškiantis smūgį, trenksmą (dažniausiai garsų, būgnų, muzikos kontekste). Kilęs iš žodžio „smūgis“.
Pavyzdžiai:
1. Muzikoje: „Būgnininko smičėliai buvo galingi ir ritmingi.“
2. Perkusiškų instrumentų: „Išgirdome būgnų smičėlius iš koncertų salės.“
3. Pernešamai (apie garsą): „Lietaus lašų smičėliai ant stogo.“
4. Sporte (retai): „Tinklinio kamuolio smičėlius girdėti per varžybas.“
Trumpai: smičėlius = smūgis (dažniausiai garsas, ritmas).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.