.
smalìngas, -a. -à.
1. turintis daug smalos, sakų, sakingas: Iš smalìngų kelmų smalą dega. Kur radę smalìngą šaką, padėkite prakurti. Smalìngos malkos ir žalios dega. Iš nesmalìngų pušių darydavo viedrus. Eglė – smalìngas medžias. Kur smalingà malka, šakaliais vadydavo. Smalìnga malka dūmina. Širdis pušies raudona ir ana smalingèsnė, ana dega geriau.
2. turintis daug smalos, dervos: Drėgnos malkos ne visai sudega, ir ant dūmtraukio sienelių atsiranda smalingų suodžių.
3. turintis daug lipčiaus: Pavasarį medžių pumpurai esti labai smalingi.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.