služnus

„Služnus“ – senas žodis, reiškiantis paklusnus, nuolankus, rūpestingas (dažnai apie tarną ar pavaldinį).

Pavyzdžiai:
1. Jis buvo słužnus savo ponui. (Reiškia: paklusnus, atsidavęs tarnas.)
2. Služnus darbuotojas visada atidžiai klausė. (Perkeltine prasme: dėmesingas, nuolankus.)

Pastaba:
Šis žodis senstelėjęs, dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „paklusnus“ ar „atsidavęs“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sluznus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Služnus“ – senas žodis, reiškiantis paklusnus, nuolankus, rūpestingas (dažnai apie tarną ar pavaldinį). Pavyzdžiai: 1. Jis buvo słužnus savo ponui. (Reiškia: paklusnus, atsidavęs tarnas.) 2. Služnus darbuotojas visada atidžiai klausė. (Perkeltine prasme: dėmesingas, nuolankus.) Pastaba: Šis žodis senstelėjęs, dabar vartojamas retai, dažniau literatūroje ar istoriniame kontekste. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „paklusnus“ ar „atsidavęs“.