.
slūžáuninkas (-nykas), -ė (służebnik).
1. samdininkas, tarnas: Ak, kur dingo Prūsuose barzdota gadynė, kaip slūžáuninks dar už menką pinigą klausė. Iš kur tavo puikūs rūbai? Juk tu slūžáuninkė. Daugiau nebūsi slūžauninkė̃lė. Ji. yra slūžaunykė Dievo, pagiežanti ant tų, kurie pikta daro.
2. tarnautojas: Anas slūžaunykas, tai turi daug pinigų.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.