slūžabninkas

Slūžabninkas – tai žodis, reiškiantis šliužą, pavėlavėlį, nevikrų žmogų arba silpną, nerangų asmenį. Dažnai vartojamas švelniai pejoratyvia prasme, pavyzdžiui, apie lėtai veikiantį ar nevikrų žmogų.

Pavyzdžiai:
- Jis geras vaikinas, bet kaip darbininkas – tikras slūžabninkas.
- Nebuvo galima jo laukti – vėl tas slūžabninkas pavėlavo.

Sinonimai: šliuža, lėtūnas, tinginys, nerangius.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'sluzabninkas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Slūžabninkas – tai žodis, reiškiantis šliužą, pavėlavėlį, nevikrų žmogų arba silpną, nerangų asmenį. Dažnai vartojamas švelniai pejoratyvia prasme, pavyzdžiui, apie lėtai veikiantį ar nevikrų žmogų. Pavyzdžiai: - Jis geras vaikinas, bet kaip darbininkas – tikras slūžabninkas. - Nebuvo galima jo laukti – vėl tas slūžabninkas pavėlavo. Sinonimai: šliuža, lėtūnas, tinginys, nerangius.