slinkinys

Slinkinys – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis slaptą, neaiškų, įtartiną asmenį arba paslaptingą, neaiškų reiškinį / dalyką. Dažnai vartojamas su neigiamu atspalviu.

Pavyzdžiai:
1. Kaimynai kalba, kad nakčia prie upės matė kažkokį slinkinį. (įtartinas asmuo)
2. Kas ten už lango slinkinioja? Vėl tas pats slinkinys! (neaiškus stebėtojas)
3. Visą istoriją apipynė kažkokie slinkiniai ir neaiškumai. (paslaptingos aplinkybės)

Trumpai: Slinkinys = įtartinas / paslaptingas asmuo ar reiškinys.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'slinkinys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Slinkinys – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis slaptą, neaiškų, įtartiną asmenį arba paslaptingą, neaiškų reiškinį / dalyką. Dažnai vartojamas su neigiamu atspalviu. Pavyzdžiai: 1. Kaimynai kalba, kad nakčia prie upės matė kažkokį slinkinį. (įtartinas asmuo) 2. Kas ten už lango slinkinioja? Vėl tas pats slinkinys! (neaiškus stebėtojas) 3. Visą istoriją apipynė kažkokie slinkiniai ir neaiškumai. (paslaptingos aplinkybės) Trumpai: Slinkinys = įtartinas / paslaptingas asmuo ar reiškinys.