slavokas

Slavokas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis slavišką kalbą mokantį asmenį (dažniausiai lenkų, rusų, baltarusių ar kitą). Kartais vartojamas šnekamojoje kalboje, neretai su šiek tiek ironišku ar šmaikščiu atspalviu, pabrėžiant, kad asmuo kalba slavišką kalbą, bet ne visai tobulai ar su akcentu.

Pavyzdžiai:
1. Jis čia gyvena dešimt metų, bet liepėsi slavokas – dar painioja linksnius.
2. Susitikime su tuo slavoku – jis puikiai supranta lietuviškai, nors ir kalba su akcentu.
3. Kaimynas – geras slavokas, viską išaiškina rusiškai, jei ko nesusupranti.

Trumpai:
Tai neoficialus, šnekamasis žodis, dažniausiai nusakantis žmogų, kalbantį slaviška kalba (ypač ne gimtąja) ir/arba turintį tam tikrą kalbinį „atspalvį“.

Įrašas
Paaiškinimas	Slavokas – tai lietuviškas žodis, reiškiantis slavišką kalbą mokantį asmenį (dažniausiai lenkų, rusų, baltarusių ar kitą). Kartais vartojamas šnekamojoje kalboje, neretai su šiek tiek ironišku ar šmaikščiu atspalviu, pabrėžiant, kad asmuo kalba slavišką kalbą, bet ne visai tobulai ar su akcentu. Pavyzdžiai: 1. Jis čia gyvena dešimt metų, bet liepėsi slavokas – dar painioja linksnius. 2. Susitikime su tuo slavoku – jis puikiai supranta lietuviškai, nors ir kalba su akcentu. 3. Kaimynas – geras slavokas, viską išaiškina rusiškai, jei ko nesusupranti. Trumpai: Tai neoficialus, šnekamasis žodis, dažniausiai nusakantis žmogų, kalbantį slaviška kalba (ypač ne gimtąja) ir/arba turintį tam tikrą kalbinį „atspalvį“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.