Slatijimas – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įstrižą arba įstrižainę padėtį, kryptį arba išdėstymą (pvz., slati, įstrižai). Dažnai vartojamas kalbant apie objektų orientaciją ar judėjimą kampu.
Pavyzdžiai:
1. Statyboje: „Plytos klojamos slatijimu, kad siena būtų tvirtesnė.“
2. Tekstilėje: „Audinys su slatijimo raštu atrodo dinamiškiau.“
3. Judesyje: „Jis perėjo gatvę slatijimu, kertant tiesiai į kitą kampą.“
4. Geometrijoje: „Stačiakampio slatijimas – tai jo įstrižainė.“
Trumpai: slatijimas = įstriža kryptis/orientacija.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.