slankinys

Slankinys – tai kalbos dalis, kuri nurodo veikėją pagal jo veiksmą, bet neturi nei giminės, nei skaičiaus, nei linksnio formų. Jis visada vartojamas be asmeninio įvardžio.

Pavyzdžiai:
- Sėdima čia ramiai. (kas? – neaišku, bet kažkas sėdi)
- Miegama gerai šiltame kambaryje.
- Čia darbą atliekama kruopščiai.

Svarbu: Slankinys sudaromas iš veiksmažodžio kamieno ir priesagų -ma, -ta (pvz., dirbma, matyta). Jis visada vartojamas 3-iuoju asmeniu, vienaskaitoje.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'slankinys' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Slankinys – tai kalbos dalis, kuri nurodo veikėją pagal jo veiksmą, bet neturi nei giminės, nei skaičiaus, nei linksnio formų. Jis visada vartojamas be asmeninio įvardžio. Pavyzdžiai: - Sėdima čia ramiai. (kas? – neaišku, bet kažkas sėdi) - Miegama gerai šiltame kambaryje. - Čia darbą atliekama kruopščiai. Svarbu: Slankinys sudaromas iš veiksmažodžio kamieno ir priesagų -ma, -ta (pvz., dirbma, matyta). Jis visada vartojamas 3-iuoju asmeniu, vienaskaitoje.