slãbnas, -à.
1. turintis mažai fizinių fėgų: Parėjo namo, rado savo poną suvisu jau slabną, duonos nė mėsos netekusį. Slabnùtis, ne laiku gimė.
2. nuo ligos nusilpęs, sunkiai sergantis: Slãbnas ligonis nora ramumo.
slabnaĩ. Berods ji. namiej, tikt slabnai serga. menkai atliekantis savo funkcijas: Jis buvo slabnų̃ akių. Žmonės yra slabno proto.
3. jaučiantis pykinimą: Gokčio [ja] širdis slabnà, kad vemt nepradeda.
slãbna.
4. nesunkiai paveikiamas, neatsparus: Slabnas prigimimas.
5. kuris menkos vertės.
slabnaĩ. Ka slabnaĩ valgysi, toks i darbas.
slabnỹn. Viskas eita slabnỹn.
6. nėščia: Ana slabnà, t. y. nėšlė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.