Skytis – tai senovės klajoklių gentis, gyvenusi stepėse šiaurės nuo Juodosios jūros (VII–III a. pr. Kr.). Jie buvo garsūs raiteliai ir kariai, dažnai sąveikavo su graikų kolonijomis ir kitomis kultūromis.
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė gentis – indoeuropiečių kilmės klajokliai, gyvenę dabartinės Ukrainos ir pietų Rusijos stepėse.
2. Kultūra – žinomi dėl puošnių auksinių dirbinių, gyvūnų stiliaus ornamentikos, kapų pilkapių (kurganų).
3. Metaforiškai – kartais vartojama apibūdinti klajoklišką, laisvą gyvenimo būdą ar atokią, nepažįstamą vietovę.
Pavyzdžiai:
- Archeologai iškasė skytų karališkąjį kapą su auksiniais papuošalais.
- Jo kelionės primena skytų klajones – be pastovios gyvenvietės.
- Skytai prekiavo grūdais ir vergais su graikų kolonijomis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.