skvaukė

"Skvaukė" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis skvarbų, aštrų garsą (pvz., verkimo, riksmo, vėjo). Dažnai naudojama neigiama prasme, apibūdinant erzinantį ar nemalonų garsą.

Pavyzdžiai:
1. Kaimyno kūdikis verkė tokią skvaukę, kad negalėjau miegoti.
2. Vėjas švilpė pro plyšį baisia skvauke.
3. Nustok riekti tą skvaukę! (perkeltine prasme – apie verksmą/nykimą).

Sinonimai: skardas, spiegimas, cypimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skvauke' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	"Skvaukė" – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis skvarbų, aštrų garsą (pvz., verkimo, riksmo, vėjo). Dažnai naudojama neigiama prasme, apibūdinant erzinantį ar nemalonų garsą. Pavyzdžiai: 1. Kaimyno kūdikis verkė tokią skvaukę, kad negalėjau miegoti. 2. Vėjas švilpė pro plyšį baisia skvauke. 3. Nustok riekti tą skvaukę! (perkeltine prasme – apie verksmą/nykimą). Sinonimai: skardas, spiegimas, cypimas.