.
skūralupỹs, -ė̃.
1. kas lupa skūras: Kogi jis lupa karves – jis gi ne skūralupỹs.
2. išnaudotojas, engėjas: Šunsnukis, sukčius, skūralupys! Visą vasarą plūkiausi jo laukuose, o ką turiu? Puspūrę bulvių atkišo. Jis skūralupỹs, – sakydavo mano senelis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.