skūpus

.
skūpùs, -ì. skū̃pus, -ì. skūpas:

1.
skūpù. Kap karas didysai prasidė [jo],
skūpù (striuka) buvo su duonele. Skūpù su pašaru.

2. Jie pašėlusiai skū̃pūs: nieko tu iš jų negausi. Ana skūpì, dreba visa dėl plutelės duonos. Skūpus, tai skūpus: iš nagos ugnį skelia. Skūpùs buvo – naginė. Jis skūpùs kap pintis: viską į save. Toks skūpùs, kad až rublį utėlę Rygon varytų! Skūpùs kaip šikšna. Skūpūs kaip spyna. Iš skūpaũs gali gaut, iš neturinčio – niekada. Skūpùs dusyk moka, tinginys dusyk daro.
skū̃piai. skūpiaĩ. Labai skūpiai išduoda savo įturį. Vacius skūpiaĩ gyvena: vaikščioja su šklumpėm, apdriskęs. | Ir vynyčią savo nesuvok skūpiai (godžiai), bet ubagam ir svetimam palik.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'skupus' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2021 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Skaičiuoklė
x